Savaitgalio planai

Jau gal 4-a savaitė taip. Darbo dienomis oras - pasaka. Savaitgaliui - lietus arba šiaip, random shit. Wtf?

Back to Converse All Stars

Baltus drobinius Ralp Loren batus, kainavusius £60, sudrožiau per pusantro mėnesio. Kadangi čekį apdairiai išmečiau vos tik juos nusipirkęs, tai į bažnyčia jau neisiu, nes bijau, kad dar primuš ;)

Hyde Park Serpentine Gallery

Police Horses

NHM Mammoths

Pagiriamasis žodis LR ambasadai Londone

Taip, tie trys ambasados langeliai, skirti visai lietuviškai diasporai yra mažokai. Taip, ambasada yra per gerame Londono rajone (už kampo - Tate Britain, apie kurios egzistavimą 99% ambasados lankytojų nė nenutuokia). Taip, joje galėtų būti daugiau kėdžių mamoms su vaikais. Taip, nepamaišytų ir vending machine. Taip, balsu per piščialkes skelbiamos pavardės skamba creepy ir nesuprantamai. Taip, interjerui nereikėjo naudoti Norfą primenančių plytelių. Taip, policininkai ne etaloniniai, o chrestomatiniai. 

Bet.

Šį antradienį vėl atėjau į ambasadą, vėl iš anksto neužsirašęs (nes online bookingas beviltiškai siūlo ateiti po tūkstančio metų, pragãrio trisdešimt aštuntą), vėl pasiėmiau numeriuką, vėl sulaukiau, kol bingtelėjo mano skaičius, vėl priėjau prie langelio ir vėl paprašiau darbuotojo, kad jeigu kas nors netyčia šiandien neateis, tai gal jis galėtų priimti mane, nes aš esu neužsiregistravęs, pasiėmęs pusdienį off iš darbo ir tikiu stebuklais. 

Po nepilnos valandos, vos tik man baigus skaityti Kurto Voneguto "Titano Sirenas" (knyga nuostabi, pabaiga nuobodi), per virš minėtas piščialkes kažkuri iš sirenų burbtelėjo mano vardą ir pavardę, tada mane nufotkino, nuskanavo pirštus, padarė kolonoskopiją (naujausi ES reikalavimai, nepasiginčysi), nuskausmino aštuom šešiais svarais ir viskas, done, lauk emailo.

Smagu tai, kad visi ambasados darbuotojai, su kuriais bendravau yra visiškai be priekaištų - mandagūs ir paslaugūs žmonės. Kitas gal net ir susinervintų, kad nėra prie ko prikibti.

Ir dar - į darbą, nors ir pavėlavęs, atėjau anksčiau už kai kuriuos savo kolegas, taigi net neišnudojau savo pusės dienos off.

Ačiū! 

P.S. O tas smulkmenas, apie kurias rašiau post'o pradžioje, kada nors po truputį išsispręsit. Predėkit nuo kėdžių mamoms, Tate Britain skrajučių ir kabliuko ant durų tualete. 

Royalty free photos

London

Doodling

Šiandien ambasadoj pamačiau šitą padailintą žurnalo viršelį ir nepraleidau progos jį nufotkinti.

Parodžiau kolegoms, tie sako - čia tu nupaišei. Sakau - neįžeidinėkit, jei aš būčiau paišęs, tai būtų kur kas baisiau.

Tada prisiminiau Twitterio acc @NewspaperDickz. Pasirodo, žmogelis turi 250 tūkstančių followerių. Tai turbūt daugiau, nei Lietuvos Rytas turi skaitytojų.

Paso keitimas Londone

Paso keitimas XXI a. nepakito nuo Barbaros Radziwiłłównos laikų - eilė, laiko gaišimas, keverzojimas apkramtytu tušinuku ant prastai "atšviestos" anketos, abejingi tarnautojų ir pikti pareigūnų žvilgsniai ir Little Britain personažus primenantis gūžtelėjimas pečiais - computer says no.

Negi taip sunku būtų padaryti, kad norint pakeisti pasą užtektų prisijungti per ebanką, susimokėti, užpildyti duomenis, uploadinti savo nuotrauką, paspausti OK ir gauti pasą registruotu paštu?

Ir dar - LR Ambasadoje Londone tie trys langeliai, skirti aptarnauti kelis šimtus tūkstančių emigrantų, yra per mažai. Suprantu, kad yra cool dalintis postcode su Tate Britain, bet jei biudžetas netempia, tai persikelkit ten, kur pigiau ir pasamdykite daugiau darbuotojų. 

Ketvirtadienis

1. Devintą ryto Čainataune turistų dar nėra.
2. Google Maps car
3. Nauja gatvės verslo forma

White Cube Mason's Yard

Ne stebuklas, bet neblogai šiaip.

Klausant BBC Radio 6

Royal Academy, Summer Exhibition 2014

Royal Academy, Summer Exhibition, Architecture

Granfalloon

Kurtas Vonegutas knygoje "Katės lopšys" mini vieną įdomų dalyką - granfalloon. Artimiausia reikšmė lietuviškai - socialinis burbulas. Vonegutas rašo, kad granfalloon yra "a proud and meaningless association of human beings" - garbingas ir beprasmis dalykas, vienijantis žmones. Pavyzdžiui - komunistų partija, Amerikos revoliucijos dukros, kompanija General Electric ir visos, visur ir visais laikais egzistavušios tautos.

Kaip žinote, tam tikra žmonių grupė D dieną, V valandą dainuoja tą pačia dainą. Jūs net neįtariate, kad vienas iš šio blogo skaitytojų yra labai artimai susijęs (kaip sako ponas Algimantas iš LTV - per du rankos paspaudimus) su šia akcija. Ir taip yra su viskuo aplink mus. Prieš du tūkstančius metų niekas nešventė Kalėdų, nes jų nebuvo. Prieš tūkstantį metų nebuvo Lietuvos. Prieš penkiasdešimt metų nebuvo interneto, facebook'o ir iPado - niekas nebrausino, nelaikino ir negeimino.

Dar - himnas yra ausims, vėliava yra akims - tai du iš penkių pagrindinių pojūčių. O kaip skonis, kvapas, lietimas?

O kaip balansas, pagreitis, temperatūra, laikas, skausmas? 

O kaip vidiniai pojūčiai arba smegenų informacija apie judesį ir kūno dalių būseną?

Aš net nekalbu apie Oculus Rift. 

Koks yra tautos skonis, kvapas ar forma? Kokia poza suvokiate tautą? Ar jums skauda, kai tautos temperatūra pakyla iki 451 laipsnį pagal Fahrenheitą?

Matot, kiek dar yra nenuveikta tautos vienybei.

Kurią nors dieną per metus visi T tautos vyrai galetų prisisemti pilną burną druskos (moterys - cukraus, kam jas skriausti?), iškelti dešinę ranką su sugniaužtu kumščiu į viršų ir lygiai V valandą lėtai atlenkti vidurinį pirštą patys žinote kam.

Taip, durnai skamba, bet nepasakyčiau, kad durniau už apipjaustymą.

Nei gėdos, nei ...

Kaip atsakymą Palangai turiu šį paveiksliuką iš šiandienos parodos. Beje, nerealaus dydžio, maždaug 1x2 metro.

Free Range

Šiandien buvau dailiokų parodoj, neatsimenų kurio ar kurių koledžų, ne tiek svarbu. Užrekomendavo Matty, bendradarbis, nes kažkuris iš tų koledžų (o gal universitetų) yra jo.

Šiaip pusė velnio. Aišku, yra marginalų, kuriančių šiukšlėmis ir bandančių prastumti penkiolikos minučių keverzonę ar celofaninius maišelius su vandeniu kaip bakalaurinį darbą, bet yra ir ok darbų.

Ryt, jei netingėsiu, varysiu į V&A ir RA, ten irgi kažkas iš naujų.

Shoreditch