Yra tam tikros kategorijos žmonių, kuriems paruoštos specialios vietos pragare.
Pirmi yra tie, kurie pagamino mano darbo pastato įėjimo atrakinimą. Atrodytų - paprasta užduotis - pridėjei kortelę prie pypsalo ir durys atsirakina. Ha, ne viskas taip paprasta - kai pridedi kortelę prie pypsalo, jis pypteli ir tada iš karto bum, darai duris, o jos - neatspėsite - neatsidaro. Nes fuck you - tarp pypsalo pyptelėjimo ir to bžžž, kada iš tikro atrakinama spyna, yra maždaug 1-2 sekundžių pauzė. Ir taip jau du mėnesius, kelis kartus per dieną ir ne tik aš, o visi. Beep, bum, fuck, bžžž, open. Beep, bum, fuck, bžžž, open. Double fuck.
Kiekvieną kartą, toms durims pasako fuck, velnias nusišypso į ūsą ir pamaišo garuojančią juodą smalą.
Antri yra tie, kurie pagamino mano Philips monitorių (ar beveik bet kurį ne Apple monitorių). Monitorius gražus, Full HD, HDMI, spalvas rodo gražias, kaina nedidelė. Atrodytų - naudokis ir džiaukis. Naudojiesi ir džiaugiesi, kol neateina vakaras ir supranti, kad labai jau ryškiai anas šviečia, o akys taigi ne kolchozo, reikia taupyt. Ant normalių kompų, t.y. Apple monitorių šviesumas išspęstas labai paprastai - yra du mygtukai ant klaviatūros - paryškinti ir prigesinti. That's fucking it. Spėkite, kaip tai padaryta ant mano superfancy Philips monitoriaus. Yra keturi SLAPTI mygtukai, o ką kuris reiškia - nežinau, kiekvieną kartą reikia spėlioti. Paspaudinėji visus, surandi kuris yra meniu, bet neaišku, kurį meniu punktą pasirinkti - settings, preferencies, setup, config, presets, free pizza, picture ar color. Kai (ar tiksliau - jei) randi, tada kažkuris mygtukas reiškia "įeiti į šituos nustatymus", o jei neatspėji, tai - haha, idiot - meniu dingsta ir vėl reikia viską daryti iš naujo. Košmarinis usabiličio clusterfuckas.
Aš žinau, kodėl taip yra - Philips inžinieriai yra įkalinti bunkeryje, kuriame visą laiką yra vienodas apšvietimas (tos mielos birzgiančios "dienos šviesos" lempos, išrastos tų pačių inžinierių diedukų ir pamėgtos visų siaubo filmų režisierų), ir jie net nesupranta, kad gali būti kažkaip kitaip. Jie niekada nematė Apple kompiuterių. Jiems nusišikt, kad aš noriu ir laptopo ir išorinį ekranus valdyti tuo pačiu mygtuku. Jie net draiverių Mac'ams neturi. Jo, kam gi tie Mac'o draiveriai reikalingi, kai su monitorium kartu gauni ir CD su Windows draiveriais. Spėkite iš vieno karto, ar mano 2014-ų metų Macbook Pro turi CD grotuvą.
Kiekvieną kartą, kai noriu pašviesinti ar patamsinti savo monitorių, aš keikiuosi tiek, kad tą baisų smalos katilą maišo šeši velniai vienu metu.
Retrospektyviai - net tie kraupūs televizoriniai monitoriai 1996-ais mokykloje buvo šiuo atveju geresni už mano dabartinį superfancy LED (ar kokią ten whatever technologiją jie dabar naudoja) monitorių - tie seni monikai turėjo DJ-jinę krutylačką, kurią pasukus ekranas paryškėdavo ar patamsėdavo. Easy peasy, no guessing, just technology that works.
P.S. Beje, tiems, kurie ant Apple monitoriaus užlipino tūkstančio dolerių price tag'ą, pragare paruošta ne tik speciali vieta, bet ir specialios šakės.
No comments:
Post a Comment